Pragiedruliai vis žemyn, žemyn ir ta laisvė jau raumenis sutraukia, nugarą prie kelių lenkia, spaudžia kaip per mažas narvas. Mažėja oro erdvė, mažėja ir minčių stiklainis galvoje. Spaudžiasi žodžiai vienas prie kito, ir veidai suartėja, kvėpuoja garais vienas į kitą.
Sušalus viskam aplink, sumažėjus, susitraukus.. viskas ir visi tik artėja vienas prie kito - išeities kitos nėra, išorėn nė vienas neišlys.
Tenka save pritaikyti ir kitus labiau savais paversti.
turn strangers into lovers
and enemies to brothers.
