gone for a holiday.
Mudu suplanavę aštuonias dienas ištrūkimo. Atrodo, ilgai laikėm orą įkvėpę, iki paraudovanimo spaudėm, ir tik čia atvažiavę pajutom, kad galime iškvėpti ir įkvėpti daug gaivesnio oro. Be darbų, be pareigų ir be žodžio “reikia“. Čia nereikia laiku kažkur grįžti ar būtinai nepramiegoti. Kita vertus, atostogų planas irgi yra planas, tačiau jis apsiriboja smagumynų planavimu arba ekspromtu.
Vakar vakare jau supratom, kad atostogos tikrai prasidėjo. Jos praktiškai prasidėjo nuo pažado man kas rytą išvirti kavos ir dar gerokai prieš vidurdienį atsidurti kopose. Beje, šiandien ten ir buvom. Saulutė maloniai kaitino, jūra nežymiai bangavo. Vėjas atostogų visai netrukdė – taip ir nepasirodė. Valandėlę pasikaitinom, tada su dviračiais važiavom pakrante. Šiek tiek pabraidėm ir toliau važiavom. Ant smėlio didelį užrašą palikom kaip gentainių duoklę liūno draugams, kaip detalę to, kas jau su mumis susidraugavę. To, kas Vilniuje, senamiestyje, kartu su namais palikta.
Taip su dviračiais numynėm iki visos Lietuvos „akropolio“ – Palangos. Ten jau buvo visai kas kita.. žmonių daug, judesio daug. Tad praleidom ten porą, gal trejetą valandų ir grįžome atgal. Nes čia ramu, čia visas paplūdimys tik mūsų dviejų, ant kranto daug jūros išplautų kriauklių ir galima pamiršti absoliučiai visus rūpesčius. Ir taip gera, kad nereikia net jokios muzikos ar televizoriaus. Ošimas tinkamai užpildo visas tylas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą