Šešiolika metų rugsėjo pirmoji kažką reiškė.
Savotiška abstinencija.
... iki susilauksiu ateity pulko vaikų, kai rugsėjo pirmoji vėl ir man reikš vargelį dar bent dvylikai metų.
Bet ne apie vaikus aš čia.
Teisingai Lina pastebėjo prieš savaitę - atsikėlus anksti ryte jau juntamas rudens kvapas. Tik ne šiaip rudens, kai jau medžiai mažai lapų turi, bet to kalendorinio rudens, kai rytai būna šaltoki, automobilių stiklai aprasoję (metaliniai turėklai irgi), kai saulė dar žemai, o vaikai su kokiu nors kardeliu, irisu ar gvazdiku lekia pas savo auklėtoją. Mergaitės su gražiom pėdkelnėm, o berniukai vėl švariais batais. Gražu, nieko nepasakysi.
Bet štai ateina vėl rugsėjo pirma, o niekur eiti nereikia. Džiugu dėl to. Bet ir vis tiek ne tą pasakyti norėjau :)
Norėjau pasakyti turbūt tik vieną sakinį, kuris man niekaip nesusidėlioja. Tiesiog koks puikus jausmas ankstų rytą išeiti į lauką su lengva avalyne, dar be striukės, bet jau juntant šaltą orą vaikštant rankom, nosim, plaukais. Net virpuliukas kūnu vaikšto, nes ta rugsėjiška ryto vėsa lyg ir nostalgiška, be galo džiuginanti, labai labai maloni. Ech, neišeina nusakyti. Bet tiek jau to.
Savotiška abstinencija.
... iki susilauksiu ateity pulko vaikų, kai rugsėjo pirmoji vėl ir man reikš vargelį dar bent dvylikai metų.
Bet ne apie vaikus aš čia.
Teisingai Lina pastebėjo prieš savaitę - atsikėlus anksti ryte jau juntamas rudens kvapas. Tik ne šiaip rudens, kai jau medžiai mažai lapų turi, bet to kalendorinio rudens, kai rytai būna šaltoki, automobilių stiklai aprasoję (metaliniai turėklai irgi), kai saulė dar žemai, o vaikai su kokiu nors kardeliu, irisu ar gvazdiku lekia pas savo auklėtoją. Mergaitės su gražiom pėdkelnėm, o berniukai vėl švariais batais. Gražu, nieko nepasakysi.
Bet štai ateina vėl rugsėjo pirma, o niekur eiti nereikia. Džiugu dėl to. Bet ir vis tiek ne tą pasakyti norėjau :)
Norėjau pasakyti turbūt tik vieną sakinį, kuris man niekaip nesusidėlioja. Tiesiog koks puikus jausmas ankstų rytą išeiti į lauką su lengva avalyne, dar be striukės, bet jau juntant šaltą orą vaikštant rankom, nosim, plaukais. Net virpuliukas kūnu vaikšto, nes ta rugsėjiška ryto vėsa lyg ir nostalgiška, be galo džiuginanti, labai labai maloni. Ech, neišeina nusakyti. Bet tiek jau to.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą